Įsikalbėtos ligos. Būna ir taip!

Spausdinti
Dalintis

Publikuota: 2012 rugsėjo 21d.  00:26  http://www.15min.lt

Jie visada su savimi turi ligos istoriją, šūsnį įvairių sveikatos tyrimų pažymų ir yra įsitikinę, kad serga kokia nors neįtikėtinai  baisia liga. Vieni juos vadina pernelyg liguistais, kiti – nervingais, o  gydytojai – sunkiais pacientais. Kas jie tokie? Tai – hipochondrikai.

 Gydytojas ir pacientė>

 

Fotolia nuotr. / Gydytojas ir pacientė

Liguistas, bet nebūtinai  ligonis

Hipochondrija – psichosomatinis sutrikimas, kai  fiziškai sveikiems žmonėms gilūs dvasiniai konfliktai ir įsišaknijusi baimė pasireiškia įkyrių minčių apie ligas forma. Asmuo įsitikinęs, kad sunkiai serga.  Ir visai nesvarbu, kad gydytojai ir daugybė tyrimų rezultatų teigia priešingai. Šis žmogus beveik neabejoja – visi jie klysta.

Vieni hipochondrikai bijo bet kokios ligos. Jie  priskiria sau visus tyčia ar netyčia medicininiuose straipsniuose perskaitytų ar  pokalbio metu nugirstų ligų simptomus ir mina gydytojų kabinetų slenksčius  ieškodami ligos. Kiti šventai tiki, kad serga konkrečia liga ir eina iš vieno  gydytojo kabineto į kitą ieškodami savo nuogąstavimo patvirtinimų. O dar kiti  atsisako eiti pas gydytojus, nes yra įsitikinę, kad jų liga – nepagydoma.

Labai dažnai hipochondriją lydi klinikinė depresija ir įvairios fobijos. Moterys nuo jos kenčia dažniau nei vyrai. Būna,  kad hipochondrinės idėjos turi tam tikrą kryptingumą. Pavyzdžiui, moteris, kuri  bijo likti nevaisinga, gali skųstis skausmais apatinėje pilvo srityje ar net  justi nėštumo požymius.

Lakios vaizduotės vaisius

Ekspertai sako, kad beveik pusė pacientų pas  juos ateina skųsdamiesi ligomis, kurioms nėra jokio pagrįstumo. Jie švaisto  brangų specialistų ir savo pačių laiką, eikvoja nemažas lėšas kasdieniams  sveikatos tikrinimams, įvairiems testams ir nereikalingoms chirurginėms  intervencijoms. Bet tik pabandykite užsiminti, kad jų negalavimai išsigalvoti,  ir tapsite pačiu didžiausiu priešu!

Tiesą sakant, bent kartą gyvenime kiekvieną mūsų aplanko hipochondrinės mintys. Pavyzdžiui, sužinojusi, kad kurį nors  giminaitį ištiko širdies smūgis, keletą dienų galite jausti, jog „turite širdį“. Tiesiog pasąmoningai labiau fiksuoti širdies plakimo ritmą, ko paprastai  nepastebite. Arba vienoje mėgstamo serialo serijoje gydytojas pagal vienintelį simptomą – skausmą nugaroje – jūsų mylimai herojei nustato baisią diagnozę: „Stuburo vėžys.“ Ir štai jūs atidžiai įsiklausote į savo pačios pojūčius. Tačiau  jūsų šios mintys neapsėda ir po kurio laiko dingsta. O hipochondrikė žygiuoja  tiesiai į gydymo įstaigą, nes vaizduotė jos mintis neša vis toliau ir baimė, kad  ji serga ar tuoj tuoj susirgs, nebeapleidžia nei dieną, nei naktį.

Pas gydytoją – kaip į darbą

Yra toks posakis: „Kartok žmogui nuolat, kad jis  kupranugaris, ir galiausiai jis tuo patikės.“ Panašiai ir su hipochondrija. Ligą galima įsikalbėti. Jeigu galvoje nuolat sukasi įkyri mintis apie infarktą, insultą, vėžį ar kokią kitą ligą, baimė sukausto taip stipriai, kad žmogus iš tiesų gali pradėti jausti fizinius simptomus.

Hipochondrikui gydytojų konsultacija ir įvairūs  papildomi sveikatos tyrimai reikalingi kaip oras, o į gydymo įstaigą jis eina  kaip į darbą. Ir vis burnodamas, kad niekšai gydytojai ignoruoją jį – tokį sunkų ligonį. Laukdami tyrimų rezultatų, šie žmonės tarsi maudosi savo „svajonėje“, pasąmoningai atlikdami sunkiai gydomo ligonio vaidmenį, ligonio, su kuriuo  nevalia elgtis taip, kaip su kitais, „paprastais“, ligoniais. Liga, kurios  niekas neranda, daro juos ypatingus, o juk su „tokiais“ ligoniais ir namuose, ir  darbe visi privalo elgtis atitinkamai – atleisti nuo atsakomybės.

Hipochondriją medikai linkę vadinti liga be  priežasties – dėl priklausomybės nuo kitų žmonių atsiradęs pernelyg didelis  valdžios, privilegijų ir dėmesio poreikis. Ir dėl to jie yra sunkūs  pacientai.

Įgimta ir įgyta

Manoma, kad vienų pacientų polinkis liguistai  reaguoti į savo sveikatą „užprogramuotas“ genetiškai, kitų reakcija – vaikystėje  patirtų išgyvenimų rezultatas. Jeigu vaikas jaučiasi vienišas ir nesaugus,  užaugęs gali būti silpnas ir lengvai pažeidžiamas. Kita vertus, perdėtai  globojami vaikai, kurie žino, kad menkiausias negalavimas tuoj pat taps  išskirtinio dėmesio ženklu, užaugę elgsis pagal tą patį vaikystėje išmoktą modelį.

Psichoterapeutų manymu, klasikinės šios „ligos“ aukos – tai žmonės, nesugebantys kontroliuoti savo gyvenimo, slopinantys  tikrąsias emocijas ir pasižymintys žema saviverte. Į hipochondriją gali  pastūmėti stiprus stresas ar užsitęsusi depresija. Hipochondrikus persekioja ne  tiek ligos ar skausmo, kiek mirties baimė. Tam tikra prasme, psichologinio  nebrandumo ženklas, kurį padedant specialistui galima sėkmingai ugdyti.

5 žingsniai savigalbos link

1. Priimkite, kas nepriimtina. Privalote priimti faktą, kad neturite fizinių sveikatos problemų. Nėra  geresnio būdo kilusioms abejonėms išsklaidyti kaip gydytojo patvirtinimas.  Klausykite, ką jis sako, tikėkite jo žodžiais ir tyrimų rezultatais. Šis žingsnis yra sunkiausias, bet kai suvoksite, kad tai jūsų mintys veikia kūną ir  iš tiesų nėra jokios grėsmės sveikatai – baimė silps ir galėsite eiti prie kito žingsnio.

2. Keiskite požiūrį. Suvokusi  ir priėmusi faktą, kad jūsų kūną valdo ne kas kitas, o galva, pradėkite keisti  požiūrį į esminius savo gyvenimo sunkumus ir problemas. Jei neseniai netekote  brangaus žmogaus, neslopinkite savo emocijų, išsiverkite, nedrauskite sau  liūdėti, toks laikotarpis privalomas, kad galėtumėte eiti toliau. Jeigu darbe  patiriate sunkumų su vadovu, pradėkite dairytis naujo darbo. Išlikite optimiste  ir bandykite įžvelgti šviesą net tamsiausio tunelio gale.

3. Atnaujinkite drabužinę. Taip, drabužinę, perskaitėte teisingai. Eikite apsipirkti. Pakeiskite  stilių. Tai darydama didinsite savivertę, imsite labiau pasitikėti savimi.  Tiesiog tapkite nauju žmogumi. Įsigykite naujų kvepalų, ryškią suknelę ar  madingus batelius. Tai ne jūsų stilius? Būtent! Dabar jums to ir reikia!

4. Didinkite fizinį aktyvumą. Daugiau sportuodama, vaikščiodama ar kitaip aktyviai leisdama laiką, natūraliai mažinsite organizme streso hormonų. Atrasite atsipalaidavimo būdų, apie kuriuos anksčiau net nepagalvojote. Atsikratydama streso, kartu  atsikratysite ir jus kamuojančios problemos pagrindinių priežasčių. Tiesiog  turėsite mažiau laiko galvoti apie įvairių organų funkcionavimą.

5. Paįvairinkite savo aplinką.Dažniau išeikite iš namų. Keliaukite į filmą su draugais ar šeima.  Suorganizuokite iškylą gamtoje. Pakvieskite mylimą žmogų vakarienės į restoraną. Pokyčiai ir nauji įgūdžiai sumažins nemalonias ir pavojingas mintis apie skausmą bei negalavimus ir visi iliuziniai simptomai tiesiog išgaruos.

Dar keletas patarimų

♦ Venkite savarankiškai diagnozuoti sau bet  kokią ligą ir neieškokite daug informacijos internete ar leidiniuose apie ligos  simptomus. Didelis kiekis informacijos gali padidinti nerimą.

♦ Jokiu būdu negydykite „savo ligos“ vaistais.  Jeigu nesergate, kam jums ta chemija? Kad būtų ramiau, galite sau leisti  homeopatinių žirnelių, valerijono lašų, bet ne daugiau.

♦ Ieškokite ne ligos, o sveikatos įrodymų. Pagalvokite, kodėl taip bijote susirgti? Ir apskritai, kodėl manote, kad  sergate? Kuo dažniau „įjungsite“ protą, tuo mažiau vietos jus užvaldyti liks  emocijoms.

♦ Užsirašykite į psichoterapiją. Yra efektyvių metodų ir technikų, padedančių atsikratyti baimių, nervinės įtampos, vadinasi,  ir tokių nemalonių pasekmių kaip hipochondrija.

♦ Hipochondrijos atveju dažnai rekomenduojami  jogos ir meditacijos užsiėmimai. Jie padeda atsipalaiduoti, stiprina  psichologinę pusiausvyrą ir tokiu būdu ugdo psichologinę brandą.

Ar esate hipochondriška  asmenybė?

Jeigu į keturis ar daugiau teiginių atsakysite  teigiamai, verta susimąstyti.

1. Skrupulingai plaunate rankas vos tik  paliečiate ką nors, kas, jūsų manymu, gali turėti įvairių bakterijų ir mikrobų (net jei tuos daiktus liečiate tik jūs).

2. Nepraleidžiate progos paskaityti apie ligas  internete ar spaudoje. O gal turite medicininių knygų ar lankotės  specializuotuose portaluose, kur kasdien skaitote apie simptomus.

3. Sunerimstate dėl nestipraus odos niežėjimo  ar paraudimo ir nusprendžiate, kad jums – odos vėžys.

4. Per neilgą laiką lankėtės pas keletą gydytojų (nes jie nepatvirtino jūsų nuogąstavimų) ir tam išeikvojote daug laiko  bei pinigų.

5. Jaučiatės bejėgė, nes niekas nesupranta,  kodėl esate susirūpinusi savo sveikata.

6. Ieškodama ligos egzistavimo įrodymų ir  rūpindamasi simptomais, ignoruojate kitas savo gyvenimo sritis.

7. Nors nestudijuojate medicinos, puikiai  išmanote apie tokias retas ligas, apie kurias kiti nėra net girdėję.

8. Esate atlikusi daugybę diagnostinių tyrimų, kurių rezultatai neparodė net menkiausios ligos egzistavimo tikimybės. Bet jums  nuo to nepasidarė ramiau, atvirkščiai, manote, kad reikėtų dar keletą jų atlikti.

Tekstas psichologės Rasos  Aukštinaitytės

 

Saturday the 24th - Vidfmanto V. Zacharo svetainė.Thanks to Joomla 2.5 templates by FTS