Nustatyta, kad GMO sukelia vėžį

Spausdinti
Dalintis
Prancūzijos  mokslininkai sugriovė mitą apie genetiškai modifikuotų produktų saugumą  ir tėškė antausį ES biurokratams, kurie verčia visas Bendrijos šalis  įsileisti į savo laukus genetiškai modifikuotus augalus ir vartoti  maistą, pagamintą naudojant genetiškai modifikuotus organizmus (GMO).
 

GMO sukėlė vėžį
Žiurkės,  dvejus metus maitintos amerikiečių firmos „Monsanto“ genetiškai  modifikuotais kukurūzais, susirgo vėžiu - jų organizmuose išsivystė  milžiniški navikai.
Mokslininkai stebėjo 200 graužikų, padalytų į  tris grupes. Pirmoji buvo maitinama genetiškai modifikuotais  kukurūzais, antroji - tais pačiais kukurūzais, apdorotais herbicidu  „Roundup“, trečioji - paprastais kukurūzais, taip pat paveiktais  herbicidu.
Tyrimas atskleidė, kad modifikuotais ir pesticidais  apdorotais kukurūzais mitusių žiurkių grupėje mirtingumas buvo gerokai  didesnis, nei paprastus kukurūzus ėdusių graužikų grupėje.
Šis  tyrimas bus pristatomas Prancūzijoje rugsėjo 26-ąją, kartu bus rodomas  ir filmas „Tous Cobayes?“ („Ar visi esame bandomieji?“).
Genetiškai  modifikuotus „Monsanto“ kukurūzus Europos Komisija leido pirkti ir  auginti Europoje, aiškindama, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, kad  tokia produkcija gali pakenkti žmogaus sveikatai. ES skatina auginti iš  viso 29 genetiškai modifikuotus augalus, skirtus maistui ir pašarams.
EK biurokratai nepasiduoda
Net  ir kilus skandalui EK laikosi savo pozicijos. Oficialus EK atstovas  Frederikas Vansanas (Frederic Vincent) pareiškė, kad tyrimą dar turės  peržiūrėti Europos maisto produktų saugumo agentūra. Jis tikino, kad bet  koks ES siūlomas parduoti modifikuotas produktas prieš patekdamas į  rinką privalomai tiriamas 3 mėnesius.
Nenuostabu, kad absoliuti  dauguma tokių vos kelis mėnesius tetrunkančių tyrimų baigiasi verdiktu  „Saugus“, o to ir siekia produkto gamintojai.
„Gavome rezultatus,  kurie kelia nerimą, - teigė Kano (Prancūzija) universiteto profesorius  Žilis Erikas Seralinis (Gilles Ericas Seralini). - Nusikaltimas, kad tai  nebuvo išsiaiškinta anksčiau, kad už sveikatos apsaugą atsakingos  institucijos nereikalavo ilgiau trunkančių tyrimų, ir toks produktas  visame pasaulyje parduodamas jau penkiolika metų“.
Tyrėjai rizikuoja
Prancūzų  mokslininkai tyrimą atliko slaptai. Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas  Egidijus Čibirauskas „Respublikai“ aiškino, kad imdamiesi tirti su GMO  susijusias rizikas mokslininkai patys labai rizikuoja.
„Jie iš  karto patiria spaudimą, gavę neigiamus rezultatus netikėtai praranda  darbą, sulaukia kolegų pasmerkimo, ypač JAV mokslininkų, nes GMO  korporacijų rankos ilgos ir jos, savaime aišku, nepageidauja, kad į  viešumą išlįstų jokia neigiama informacija apie GMO, - sakė  E.Čibirauskas. - Tokiems tyrimams reikalingi dideli pinigai, tad  korporacijos imasi finansuoti mokslinių tyrimų centrus, išsikovodamos  sąlygą, kad tyrimų su GMO rezultatai pirmiausia būtų pateikiami  korporacijų atstovams“.
Šį skandalingą tyrimą, E.Čibirausko  žiniomis, finansavo Šveicarijos prekybos centrų asociacija, norėdama  išvengti panašaus skandalo, koks buvo kilęs dėl kempinligės. Pasak jo,  labiausiai GMO korporacijos bijo ilgalaikių tyrimų, susijusių su  poveikiu sveikatai. Tad, ko gero, ne be jų įtakos Europos maisto saugumo  agentūros atliekami tyrimai ilgiausiai trunka vos 90 dienų.
„Palankumas  GMO pačioje Komisijoje Europos žaliųjų judėjimų jau seniai nebestebina,  nes jos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) atvirai  stoja jų pusėn, o savo patarėja mokslo klausimais paskyrė šios srities  mokslininkę, - akcentavo E.Čibirauskas. - Įtarimus stiprina ir tai, kad  su GMO priežiūra susijusių EK institucijų atsakingi darbuotojai staiga  ima ir išeina dirbti į GMO korporaciją. Ir atvirkščiai“.
Į Lietuvą neprasmuko
Lietuvoje  kol kas nėra išduotas nė vienas leidimas auginti genetiškai  modifikuotus augalus, bet maistas ir pašarai su GMO plinta nestabdomi.
Prie  Aplinkos ministerijos įkurto GMO ekspertų komiteto narė, Vilniaus  universiteto Biochemijos instituto Mikrobiologijos ir biotechnologijos  katedros vedėja dr. Lilija Kalėdienė „Respubliką“ patikino, kad  Lietuvoje su GMO dirbama tik keliose laboratorijose ir už jų sienų šie  negali patekti.
„Ir Lietuvoje „Monsanto“ firma ir vokiečių BASF  koncernas prieš keletą metų siūlė atlikti mokslinius tyrimus su  genetiškai modifikuotais kukurūzais ir bulvėmis, už tai žadėjo neblogus  pinigus mūsų mokslininkams, - teigė L.Kalėdienė. - Paskui niekas ir  nebeprašė, nes buvo pasakyta, kad visuomenei tai nepatinka“.
Bet mokslininkė ragino nepainioti maisto produktų, pagamintų naudojant GMO, su pačiais GMO.
„Tai  yra du skirtingi dalykai, - aiškino L.Kalėdienė. - Pavyzdžiui, jei  kalbame apie aliejų, jame jokios genetinės modifikacijos nėra ir negali  būti. Nes tai yra riebalų rūgštys, o genas visada įterpiamas į baltymą.  Taigi genetiškai modifikuoti gali būti tik baltymai, o ne aliejus,  krakmolas ar cukrus“.
Grėsmė - pašarai
Genetiškai  modifikuotų baltymų esama daugiau kaip 50 proc. Lietuvoje pagamintų  pašarų. Tačiau vartotojai neinformuojami, kad veršeliai, kiaulės ar  paukščiai, kurių mėsą jie perka, buvo šeriami pašarais su GMO.
„Galimybė  genetinėms modifikacijoms pakliūti žmogui per gyvūno mėsą yra tik  teorinė. Bet yra kita, daug realesnė, nes pašarai su genetiškai  modifikuotais baltymais keliauja per visą Lietuvos teritoriją, ir nėra  aiškių apribojimų, - teigė L.Kalėdienė. - Taip susidaro paradoksali  situacija: moksliniai tyrimai su GMO lauko sąlygomis negalimi, o pašarai  su GMO naudojami laisvai“.
Pašarų saugumą ir kokybę  kontroliuojančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT)  duomenimis, šiemet iš trečiųjų šalių į Lietuvą buvo įvežta 4097 siuntos  pašarų, 24 iš jų buvo su GMO.
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir  gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas valstybinis  veterinarijos inspektorius Ernestas Griška „Respublikai“ sakė, kad iš ne  ES šalių įvežami pašarai ir jų žaliava visada tikrinama, ar juose  esančios genetiškai modifikuotos sojos yra tų tipų, kurie leidžiami  pagal ES reglamentą.
„Šiemet buvo paimti 8 mėginiai, nė viename  neleistinų GMO tipų neaptikta“, - aiškino inspektorius. Anot jo,  daugiausia pašarams gaminti skirtų genetiškai modifikuotų sojų į Lietuvą  patenka iš Kaliningrado srities, kur stovi didelė sojų perdirbimo  gamykla, o iš Lotynų Amerikos ar kitų šalių - per Klaipėdos jūrų uostą.
Paklaustas,  kaip užtikrinama, kad genetiškai modifikuotos sojos transportuojant  nepakliūtų į aplinką ar per klaidą nesusimaišytų su žaliava, skirta  gaminti žmonių maistui, E.Griška dėstė, esą tai kontroliuojama pakrovimo  vietoje, reikalaujama, kad transportavimui skirti vagonai po kiekvieno  krovinio būtų valomi, plaunami, o kartais ir dezinfekuojami. Tačiau kas  užtikrina ir kaip kontroliuojama, ar vagonai iš tiesų tinkamai išvalomi?
Edita GAVELIENĖ, gydytoja dietologė:
Labai  gerai, kad GMO ir genetiškai modifikuotų produktų keliamos rizikos  problema iš naujo aštrinama ir vėl į ją bandoma gilintis. Nors ir  nenustatyta, kad jie sukelia žmonėms sveikatos sutrikimų, kol kas  neįmanoma įvertinti, ar jų nesukels ilgalaikis tokių produktų  vartojimas. O tokių prielaidų esama.
Viena iš galimų grėsmių yra  alergizacija. GMO turi papildomo baltymo DNR dalelių, ir būtent šis  naujasis baltymas gali būti žmogaus alergijos priežastis. Ši prielaida  keliama, nes pastaruoju metu smarkiai plinta alergija nenustatytam  alergenui, deja, tiriant registruotus genetiškai modifikuotus produktus,  kol kas moksliškai neįrodyta, kad jie būtų susiję su žmogaus alergija.
Įtakos  žmogaus sveikatai gali turėti ir persikryžminimas tarp GMO populiacijos  ir jų laukinių gentainių - šiuo atveju galimas įgytų genų perdavimas.  Nors GMO paskirtis griežtai reglamentuojama ir gyvūnų pašarams skirti  tokie produktai negali būti vartojami žmonių mitybai, galimi nenumatyti  įvykiai, pavyzdžiui, skandalingas atvejis JAV, kai žmonės vartojo  pašarams skirtus genetiškai modifikuotus kukurūzus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Tuesday the 24th - Vidfmanto V. Zacharo svetainė.Thanks to Joomla 2.5 templates by FTS