GMO

Spausdinti
Dalintis
GMO - tai vėžys (10)
2012 rugsėjo mėn. 29 d. 14:00:00 Perskaitė 685

Genetiškai modifikuotų produktų (GMO) šalininkams - Prancūzijos mokslininkų antausis. Dvejus metus slapta tyrę GMO poveikį organizmui šį trečiadienį jie paskelbė galutinę išvadą, jog GMO sukelia vėžį. Lietuvos žalieji teigia, jog informacijos apie GMO mažai, nes ji - įslaptinta. Ir įspėja - kišimasis į gamtos reikalus prie gero neprives.

Prancūzijos mokslininkai atliko tyrimą - dvejus metus šėrė žiurkes amerikiečių firmos „Monsanto“ genetiškai modifikuotais kukurūzais, šioms išsivystė didžiuliai navikai, sulig stalo teniso dydžio kamuoliuku.

Europos Komisija Europoje leido pirkti ir auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus „Monsanto“. Argumentas: nėra įrodymų, jog GMO produkcija gali pakenkti žmogaus sveikatai. Tuo tarpu modifikuotas produktas, prieš patekdamas į ES rinką, tiriamas tik tris mėnesius. Pasirodo, tiek laiko pakanka grifui „saugus“.

Prancūzijos mokslininkai šokiruojantį GMO tyrimą pristatė trečiadienį. Savo ruožtu šalies vyriausybė atsakingas už sveikatą institucijas įpareigojo išnagrinėti tyrimo rezultatus. „Monsanto“ firma pareiškė, jog jos produkcija - visiškai saugi ir nekelia jokių abejonių.

Prancūzijos Kano universiteto projektų vadovas Džilis-Erikas Seralinis teigė, jog pasaulyje pirmą kartą išsamiai ir per gerokai ilgesnį laikotarpį įvertintas genetiškai modifikuoto produkto ir panaudotų pesticidų poveikis. O tyrimo rezultatai kelia didelį nerimą.

Viskas įslaptinta

Pagrindo nerimui yra ir Lietuvoje, nors atsakingos institucijos apie GMO grėsmę nekalba. Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis akcentuoja, jog GMO sritis pirmiausia yra susijusi su labai dideliais pinigais, galingomis kompanijomis, tokiomis kaip „Monsanto“ ir pan.

„Jeigu GMO gamintojai ir iniciatoriai norėtų, kad viskas būtų aišku ir skaidru, būtų leista nesuinteresuotiems mokslininkams tirti GMO poveikį. O dabar praktiškai ten viskas patentuota, įslaptinta, tyrimai gali būti tik jų pačių“, - teigė R.Braziulis. Žaliųjų judėjimo pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, jog GMO istorijoje apskritai objektyvumo mažai. Nereikėtų stebėtis, jog prancūzų mokslininkus po tokio šokiruojančio tyrimo suinteresuotos grupės paduotų į teismą.

Anot R.Braziulio, jeigu nevyriausybinė visuomenė nespaustų GMO šalininkų, Europoje genetiškai modifikuoti augalai jau seniai klestėtų. GMO imperijai atstovaujantys mokslininkai mielai tą ir padarytų, tačiau tam trukdo priešiška visuomenės pozicija.

Kišamasis į gamtos reikalus

Gamtosaugininkai atvirai kalba apie tai, jog kišimasis į gamtos reikalus atsisuks prieš patį žmogų.

„Pavyzdžiui, superpiktžolių atsiradimas - jau faktas. Jos kryžminasi su natūraliais augalais, tokie augalai tampa atsparūs pesticidams. O kalbėjimas apie tai, jog tokie augalai padės išgelbėti pasaulį nuo bado, yra neteisingas“, - teigė R.Braziulis.

Vis dėlto vartotojai, iš parduotuvių perkantys mėsą, negali gauti informacijos, kaip gyvulys buvo augintas - šertas genetiškai modifikuotu pašaru ar natūraliu.

Pasak R.Braziulio, reikėtų reikalauti, kad būtų įvestas žymėjimas, kokiais pašarais gyvulys šertas. Nevyriausybininkai reikalauja, kad būtų kuo daugiau žymima, o kita - suinteresuota pusė - stengiasi priešingai.

„Pavyzdžiui, Amerikoje yra „Monsanto“ policija, ji saugo firmos teises. Randa pas ūkininką kokių nors genetiškai modifikuotų augalų, niekas neklausia, ar jie pateko per užkrėstas sėklas į kitą lauką, iškart sako, kad pasikėsinta į nuosavybę, - pasakojo Žaliųjų judėjimo pirmininkas. - Jeigu pas mus leistų ką nors panašaus, nekalti ūkininkai taip pat sulauktų nežmoniško puolimo.

Ateitų koks nors amerikietis, nusipirkęs žemę, pradėtų auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus ir reikštų pretenzijas kaimynui, nors šis ir neturėtų tikslo auginti genetiškai modifikuotus augalus.“

Ar auginsime, padiktuos Europa

R.Braziulis teigė, jog tai, ar Lietuvoje kada nors bus leista auginti genetiškai modifikuotus augalus, priklausys nuo bendros situacijos Europoje.

„Jeigu Europoje dauguma valstybių neleis auginti genetiškai modifikuotų augalų, ir Lietuvoje to nebus. Jei atvirkščiai - atsilaikyti bus sunku. Kol kas Europoje situacija nėra labai bloga. Pagrindinis spaudimas patiriamas iš Amerikos, nes ten GMO pagrindas“, - sakė R.Braziulis.

Kas prisiims atsakomybę, kai žmonės nuo masiškai vartojamų genetiškai modifikuotų produktų pradės sirgti? R.Braziulis teigė, jog optimistinių prognozių nėra.

„Dėl GMO niekas neprisiims atsakomybės, žmonės tiesiog susirgtų ir numirtų. Vyrauja nuomonė, jog žmonių ir taip per daug. Viena direktyva saugo žmonių sveikatą, kita - nesaugo, - ES žaidimo taisykles atskleidė R.Braziulis. - Yra tokia knyga „Džiunglės“, XIX a. pab. - XX a. pr. Amerikoje verslininkai darė ką norėjo. Jokios kontrolės nebuvo, paskui ji stiprėjo. Regis, vėl grįžtama prie tų džiunglių: su naujomis technologijomis, GMO, chemikalais, maisto priedais. Viskas gražu, sanitarija, įvairūs reikalavimai, o iš tikrųjų maistas tampa labai nesaugus.“

Paprastas žmogus jau nieko nebegali spręsti. Paprastos laboratorijos, pasak Žaliųjų vadovo, apie genetiškai modifikuotą produktą negali nieko pasakyti.

„Gal išmirs milijonai žmonių po kiek metų, - negali to žinoti, tačiau dalykai, kai žmogus keičia natūralią gamtą, prie gero niekada neprivedė ir neprives“, - rėžė R.Braziulis.

Vykdomas atvirkštinis procesas

Kad GMO grėsmė jau kybo ir virš Lietuvos, patvirtino akademikas genetikas Algirdas Sliesaravičius - tam atvejui, jeigu genetiškai modifikuoti augalai bus pradėti auginti, jau parengta įstatyminė bazė.

„Aš siūlau ne nuo gamybos pradėti, pirmiausia turėtų būti bandymai. Kitas dalykas, jeigu jau būtų auginama, turėtų būti ne maistui, o techninėms reikmėms, pavyzdžiui, energetikai ar dekoratyviniams augalams“, - teigė A.Sliesaravičius.

Pašarinių augalų metodų kūrėjas A.Sliesaravičius akcentavo, jog trijų mėnesių modifikuotam produktui ištirti, aišku, nepakanka.

„Būna, mokslininkai tiria ne iš tos srities, dažnai neišmanantys kai kurių dalykų. Apskritai, jeigu tyrimų negalima patikrinti, tenka abejoti jų tikrumu, - teigė ekspertas. - Reikia pradėti nuo eksperimentų, nes dabar bandymams negalima auginti, o gamybai galima. Tai yra atvirkštinis procesas, taip neturėtų būti.“

A.Sliesaravičius atkreipė dėmesį į tai, jog bandymai turėtų būti objektyvūs. „Juos turėtų matyti ir kiti mokslininkai, studentai. Visuomenei aiškumo būtų daugiau.“

Pažeidimų nenustatyta

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Ernestas Griška informavo, jog per pirmuosius aštuonis 2012-ųjų mėnesius iš kombinuotųjų pašarų ir žaliavų tyrimui dėl GMO buvo atrinkti 5 mėginiai, iš importuojamų kombinuotųjų pašarų ir pašarinių žaliavų - 8. Visų tyrimų rezultatai buvo neigiami.

Paklaustas, kaip užtikrinamas saugumas gabenant pašarus, jis teigė, jog pašarų verslo operatoriai kiek įmanoma turi užtikrinti, kad gabenami pirminiai pašarų produktai, už kuriuos jie atsakingi, būtų apsaugoti nuo užteršimo ir sugadinimo. Šių reikalavimų vykdymas esą yra tikrinamas planinių ir neplaninių pašarų ūkio subjektų patikrinimo metu.

Statistika

Nuo 2010 m. sausio daugiausia pašarinių žaliavų su GMO (sojų išspaudos, sojos rupiniai) įvežta iš Argentinos.

Per 2010 m. į ES per Lietuvos pasienio veterinarijos postus įvežta 4546 pašarų siuntos, iš jų 6 - su GMO.

Per 2011 m. į ES per Lietuvos pasienio veterinarijos postus buvo įvežta 5683 pašarų siuntos, iš jų 21 - su GMO.

Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius į ES per Lietuvos pasienio veterinarijos postus įvežta 4097 pašarų siuntos, iš jų - 24 su GMO.

Per pirmąjį 2012 m. pusmetį Lietuvoje pagaminta 763,4 tūkst. tonų kombinuotųjų pašarų, iš kurių beveik 200 tūkst. tonų su GMO (26,4 proc.).

VMVT duomenys

Faktai

Leidimus auginti GMO turi 21 pasaulio šalis. Genetiškai modifikuotų augalų plotai kasmet didėja apie 10-11 proc. ir dabar jau gerokai viršija 100 mln. hektarų.

JAV įteisinta daugiau nei 8 tūkst. genetiškai modifikuotų augalų veislių, jie sudaro apie 68 proc. visų šioje šalyje auginamų augalų. Tarp jų daugybė kasdien vartojamų maistui: pomidorai, bulvės, kukurūzai, melionai, ryžiai, burokai, braškės, vynuogės, agurkai, salotos ir kt.

ES galima auginti 29 genetiškai modifikuotus augalus, skirtus maistui ir pašarams: 17 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės, 2 sojos veisles.

Genetiškai modifikuoti augalai Europoje auginami Ispanijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje. Lietuvoje teisės auginti genetiškai modifikuotų augalų neturi nė vienas ūkininkas.

Lietuvoje prekiaujama sudėtyje GMO turinčiais aliejais, margarinais, majonezais, maisto papildais, konservais. Konkrečius jų pavadinimus (per 170 produktų) galima sužinoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje www.vet.lt.

Parengta paga dienraštį "Vakaro žinios"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Maisto sauga ir kokybė >> GMO produktų kontrolė
 

GMO produktų kontrolė


Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau domisi genetiškai modifikuotais maisto produktais. Žmonės kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informacijos apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais ar pašarais galima prekiauti Lietuvoje, kaip vykdoma kontrolė, įvežant šiuos produktus iš trečiųjų šalių, kur nustatoma genetinė modifikacija ir kt.

Europos Sąjungos (ES) teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienerius metus. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą. Reglamente 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų nurodyti ženklinimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis. Europos gyventojai turi turėti galimybę pasirinkti – vartoti ar ne produktus, į kurių sudėtį įeina GMO. ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams:17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojos veislės. Lietuvoje galima prekiauti tik ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais.

Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % GMO, ženklinimo etiketėse turi būti parašyta, kad maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto (produkto pavadinimas), pvz., „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“ arba – produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (produkto pavadinimas). Pavyzdžiui, jei gaminant tortus, sausainius, kaip sudedamoji dalis naudojamas margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, ženklinant gamintojas privalo sudedamųjų dalių sąraše nurodyti: „Margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), įgyvendindama ES Reglamentą Nr. 1829/2003 dėl maisto ir pašarų kontrolės, taip pat vykdydama nacionalinių teisės aktų reikalavimus, jau šešti metai vykdo GMO kontrolę įvairiuose etapuose – rinkoje bei gamybos įmonėse, importo metu. Apskričių, miestų ir rajonų VMVT vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų kontrolę rinkoje, siekiant išaiškinti, ar teisingai ženklinami genetiškai modifikuoti maisto produktai ar pašarai. Kreipiamas didelis dėmesys produktams, importuotiems iš trečiųjų šalių, taip pat tikrinama, ar maisto produktų etiketėse žymima, kad GMO panaudoti kaip žaliavos kitų maisto produktų gamyboje.

Sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių, ir kt. maisto produktų bei pašarų mėginiai dėl genetinės modifikacijos nustatymo pateikiami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriui. Šis skyrius naudoja ES akredituotus genetiškai modifikuotų organizmų nustatymo metodus, kuriais nustatomi net patys mažiausi genetiškai pakeistų organizmų likučiai maisto produktuose. Skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, 2 iš jų – mokslų daktarai. GMO tyrimų skyrius priimtas į ES Jungtinį tyrimų centrą (JTC), kuris apjungia 45 kontrolines laboratorijas. Skyriaus specialistai kasmet dalyvauja JTC rengiamose GMO tyrimo metodų įteisinimo ir profesinio testavimo studijose.

Valstybinė genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolė (2011)

2011 m., vykdant importuojamų maisto produktų (sojų, kukurūzų, ryžių, rapsų, maisto papildų, duonos, makaronų, konditerijos gaminių, šokolado produktų) valstybinę kontrolę, įvertinus jų riziką atrinkti 119 mėginių galimai genetinei modifikacijai nustatyti. Iš jų: 3 mėginiuose nustatyti genetiškai modifikuoti sojų produktai, kurių ženklinimo etiketėse, nei kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose to nebuvo nurodyta. Pažeidimai nustatyti dviejuose saldumynų mėginiuose, importuotose iš Turkijos (26 030 kg) ir viename sojos izoflavonų sauso ekstrakto „Solgen 40“ mėginyje, iš Izraelio (25 kg), kurie skirti maisto papildų gamybai. Sustabdytas šių produktų realizavimas ir nurodyta importuotojams juos perženklinti teisės aktų nustatyta tvarka.

2011 m. į rinką nepateko 26055 kg nepaženklintų genetiškai modifikuotų maisto produktų importuotų iš trečiųjų šalių.

Vykdant valstybinę genetiškai modifikuotų produktų kontrolę rinkoje bei gamybos įmonėse 2011 m. patikrinta 693 negyvūninio ir 212 gyvūninio maisto produktų gamybos subjektai bei 962 viešojo maitinimo įmonės dėl genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo, jų atsekamumo, ženklinimo reikalavimų. Kontrolės metu nustatyti 4 pažeidimų atvejai, kai įmonės naudojo gamybai sojų aliejų, išspaustą iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, tačiau pagaminto produkto ženklinimo etiketėse to nebuvo nurodoma.

Padidėjus visuomenės dėmesiui genetiškai modifikuotiems organizmams, 2011 m. VMVT nuolat rengė ir teikė informaciją internetinėje svetainėje, žiniasklaidos priemonėse

Patikslintas prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO sąrašas
(2011-07-28) / Prekybos kontrolė

 
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę, tikrina naudojamų genetiškai modifikuotų žaliavų ženklinimą, jų atsekamumą, atlieka rizikos vertinimą. Dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nustatymo tiriami iš trečiųjų šalių importuojami sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės, bulvių ir kiti produktai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį VMVT maisto produktų inspektoriai iš importuojamų produktų atrinko 71 maisto produktų mėginį genetinei modifikacijai nustatyti (šokoladinių saldainių, šokoladų, miltinių konditerijos gaminių, sojos, kukurūzų, ryžių, bulvių, makaronų produktų, maisto papildų, sojos lecitino, vaikų maistelio iš Rusijos, Indijos, JAV, Kanados, Korėjos, Izraelio, Tailando, Turkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kinijos, Taivanio, Argentinos, Kambodžos, Italijos, Švedijos, Vokietijos, Danijos, Olandijos, Lenkijos, Bulgarijos). Atlikus tyrimus, buvo nustatyti trys pažeidimų atvejai.
 
Sojos izoflavonų, importuotų iš Izraelio (25 kg) ir skirtų maisto papildų gamybai, sausame ekstrakto „Solgen 40“ mėginyje buvo nustatyta daugiau nei 5 % genetiškai modifikuotų sojų produktų. Šių žaliavų lydinčiuose dokumentuose ir ženklinimo etiketėse GMO nebuvo nurodyta. Žaliavų realizavimas sustabdytas, gamintojui nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka perženklinti produkciją.
 
Pažeidimai buvo nustatyti ir dviejuose saldumynų mėginiuose, importuotose iš Turkijos (26 030 kg). Saldumynuose nustatyta genetiškai modifikuotos sojos, viršijančios ES teisės aktais nustatytą ženklinimo ribą (0,9 %). Apie tai nebuvo nurodyta šių saldumynų ženklinimo etiketėse ar kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose. Buvo sustabdytas šių saldumynų realizavimas ir nurodyta importuotojui juos perženklinti teisės aktų nustatyta tvarka.
 
Viso per šių metų pirmąjį pusmetį į rinką nepateko 26 055 kg nepaženklintų, genetiškai modifikuotų maisto produktų, importuotų iš trečiųjų šalių.
 
Vykdant rinkos kontrolę, iš parduotuvių buvo atrinkti 6 mėginiai maistelio, skirto kūdikių ir mažų vaikų mitybai, kurių sudėtyje nurodyti sojų produktai. Atlikus laboratorinius tyrimus, vaikų maistelyje, importuotame iš Lenkijos, Švedijos, Olandijos ir Slovakijos, GMO nebuvo nustatyta.
 
VMVT inspektoriai per pirmą 2011 metų pusmetį patikrino 693 negyvūninių ir 212 gyvūninių maisto produktų gamybos įmones bei 231 viešojo maitinimo įmonę dėl genetiškai modifikuotų žaliavų (sojų aliejaus) naudojimo gamyboje, produktų ženklinimo reikalavimų laikymosi. Buvo nustatyti 4 pažeidimų atvejai.
 
J. Juodienės turizmo sodyboje „Tėviškė“ (Kailinių km, Veisiejų sen., Lazdijų raj.) viešojo maitinimo patiekalų gamybai buvo naudojamas augalinis aliejus „Tėviškė“, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, nors šis aliejus nebuvo įtrauktas į gaminamų patiekalų receptūras. Atsakingam asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda.
 
UAB „Norfos mažmena“ (Veiverių g. 142, Kaunas), mėsinėje, „tradicinių kiaulienos šašlykų“ gamybai buvo naudojamas sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, nors ženklinimo etiketėse apie tai nebuvo nurodyta. Įmonė pateikė trūkumų šalinimo planą ir įsipareigojo tokio aliejaus daugiau nenaudoti.
 
Žemės ūkio kooperatyvo „Agromatas“ (Kintai, Šilutės raj.) duonos, pyrago ir miltinės konditerijos gaminių kepimo įmonė gamino kreminius konditerijos gaminius, nors tokiai veiklai neturėjo tinkamų patalpų ir Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo. Pagamintų keksų ženklinimo etiketėse nebuvo nurodyta, kad šio produkto sudėtyje yra augalinio aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Šilutės VMVT uždraudė įmonei gaminti kreminės konditerijos gaminius bei tiekti į rinką keksus. Atsakingam darbuotojui skirta 500 Lt bauda.
 
UAB „Armundo“ restorane Jonavoje nustatyta, kad patiekalų gamyboje buvo naudojamas sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, tačiau patiekalų receptūrose šis aliejus nebuvo nurodytas. Atsakingam asmeniui skirta administracinė nuobauda.
 
VMVT nuolat rengia ir teikia informaciją visuomenei GMO klausimais internetiniame puslapyje (www.vmvt.lt). Šiuo metu patikslintas prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašas:
 
26 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccia, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulutė, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Cento, Kooperacijos aruodai, Virtuosso, Olira, Pakelė.
 
7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optima linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžiaus, Aiwa, Luxua light, Riebalų tepinys 25 % riebumo.
 
43 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Toy Toy, Dino, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, saldainiai „Truffle“ su pūstų ryžių ir braškių, lazdyno riešutų kremo ir karamelės įdarais, korėtoji saldžiojiplytelė „Schock“, „Safari“, „Chocair“, dražė su kakava, sukramtomi saldainiai „Toffix“ su vaisiniu įdaru, saldainiai „Extrime“ braškių, riešutų, kokoso skonio, saldainiai „Prestij Napolitan“, šokoladiniai saldainiai su ryžių trapučiais „Olivija“, šokoladiniai saldainiai „Tvist“, Volcano caramel“, „Wonderfull“, „Dream Coconut“, „Extra Princh“, „Miško voveraitė“, „Vakaro premjera“, „Pralito“, „Vaikiška karuselė“, „Kara-Kum-Lasošči“, „Haloween“, sausainiai su pertepimu „Prens Strawbery“, pieniškas, juodasis desertinis, korėtasis šokoladas „Poltava“,
 
1 pavadinimo majonezas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus, Provanso (Vokietija).
 
2 pavadinimų skrudinta duona, kuri buvo kepta sojų aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – kepta duona su česnaku, kepta duona su sūriu ir majonezu.
 
97 pavadinimų kulinariniai gaminiai, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – mini varškės spurgos, puošti žagarėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, spurgos su daržovėmis, kepti pyragėliai su grybais, beliašai, čeburekai, kibinai, „Kijevo“ kotletai, kotletai: Jūratė, Astra, lietiniai su džemu, lietiniai su varške, su faršu, lietiniai su vištienos krūtinėle, su džemu, su plikytu kremu, vištienos blynai, kepta vištienos filė, vištienos vėrinukai, vištienos kepenėlių kepsneliai, pievagrybiai su žiediniais kopūstais, vištienos kotletukai su džiovintomis slyvomis ir abrikosais, kalakutienos maltinis, kiaulienos šnicelis, keptas karbonadas, naminiai balandėliai, rauginti kopūstai su dešrelėmis, egzotiškas kepsnys, įdaryti baklažanai, pakepinta kiauliena su svogūnais, užkepėlė „Mano mėgstamiausia“, keptos kepenėlės, fermentinio sūrio kepsnys, kepsnys „Kelmas“, netikras zuikis, „Šeduvos“ muštinis, maltinukas su sūriu, bulviniai laiveliai: su faršu, su daržovėmis, lazanija, plovas, krabų lazdelės tešloje, žemaitiškas blynas, tinginio cepelinas, bulvių plokštainis, vėdarai, salotos su špinatais, aštriosios morkų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, Pekino kopūstų, pupelių salotos, burokėlių salotos, krabų salotos su ryžiais, kaimiškos silkių salotos, morkų kopūstų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, gaivinančios salotos, egzotiškos salotos, lęšių salotos, salotos su rūkytomis kiaulių ausimis, salotos „Vasarėlė“, „Itališkos“ salotos, salotos „Gaiva“, salotos „Ruduo“, „Pavasarinės“ salotos, „Gardžiosios“ salotos, salotos „Svaja“, „Meksikietiškos“ salotos, šviežių daržovių salotos, pupelių salotos su pievagrybiais, vištienos salotos su ryžiais, silkių salotos „Egzotika“, marinuota silkė su svogūnais, silkė su majonezu ir pievagrybiais, žirniai su rūkytomis ausimis, kepta jūros lydeka, jūros lydekos filė tešloje, tuno salotos, krevečių salotos su makaronais, tradicinis kiaulienos šašlykas.
 
„Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat keičiasi, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai. Prekyba produktais, kurių sudėtyje yra GMO, tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių vyksta be apribojimų, tačiau galima prekiauti tik ES įteisintų augalų veislių maisto produktais. Pagal ES galiojančius reikalavimus, kurių privaloma laikytis, ženklinant produktus, informacija apie GMO neturi būti išskirta, pvz., paryškintomis raidėmis. Taip pat teisės aktai nereglamentuoja, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai parduotuvėse būtų laikomi specialiose jiems skirtose lentynose, – teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

 

Sunday the 24th - Vidfmanto V. Zacharo svetainė.Thanks to Joomla 2.5 templates by FTS