Maisto priedai su E raide

Spausdinti
Dalintis

Maisto priedai lietuvojeValstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje į maisto produktus dedami tik leidžiami vartoti maisto priedai, o jų kiekiai, atsižvelgiant į galimą poveikį žmonių sveikatai, yra ribojami. Mūsų šalyje naudojami tik Europos Sąjungos teisės aktais patvirtinti maisto priedai, o jų kiekiai griežtai reglamentuojami pagal produktų grupes.Pastaruoju metu visuomenėje suaktyvėjo diskusijos dėl maisto priedų vartojimo tikslingumo, jų įtakos žmonių sveikatai. Vartotojai vis dažniau atkreipia dėmesį į raidę „E“ su numeriais maisto produktų etiketėse. Šie būgštavimai atsirado dėl informacijos apie maisto priedų savybes, jų vartojimą bei reglamentavimą stokos. 

Maisto priedų naudojimą reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, pagrįsti daugiamečiais specialistų stebėjimais bei tyrimais. Visi maisto priedai praeina ilgą kelią, kol patvirtinami maisto produktų gamybai. Lietuva vadovaujasi ES šalyse galiojančiais teisės aktų reikalavimais.Į produktus dedami maisto priedų kiekiai paskaičiuojami taip, kad nekenktų žmonių sveikatai, produktą vartojant kasdien. Iki maisto priedo patvirtinimo visapusiškai ištiriamas jo toksiškumas, leidžiami naudoti tik tie priedai, kurie po ilgalaikių bandymų su gyvūnais pripažįstami nekenksmingais. Taigi maisto priedų įvertinimo procesas užtrunka ne vienerius metus. Teisės aktai nustato, kad maisto priedai nenaudojami maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, išskyrus konkrečius nurodytus atvejus. Europos mokslininkų grupė, dirbanti maisto priedų, pagardų, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu klausimais, tiria galimą jų poveikį žmonių sveikatai, atlieka išsamius biocheminius, reprodukcinius, kancerogeninius, toksikologinius (ūmaus ir lėtinio toksiškumo) ir kitus tyrimus. Maisto priedų vertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Atsiradus naujiems duomenims apie neigiamą poveikį, maisto priedai vertinami iš naujo. Pavyzdžiui, pakartotinai atlikus tyrimus ir įvertinus, kad dažiklis E 128 (raudonasis G) gali kelti pavojų sveikatai, 2007 metais Europos Komisijos sprendimu jis buvo uždraustas naudoti. 

Išsamūs tyrimai parodė, kad tik vienas žmogus iš tūkstančio yra alergiškas kuriam nors maisto priedui, todėl negalima teigti, kad maisto priedai dažnai būna alergijos priežastimi. Žymiai dažniau alergines reakcijas sukelia tradiciniai maisto produktai, tokie kaip karvės pienas, medus, graikiški riešutai, šokoladas, žemuogės, kiaušiniai ir kt.

2008 m. Europos Sąjungos Parlamentas priėmė naują teisės aktą, kuris dar kartą įtvirtino jau esamas nuostatas dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų naudojimo. Šiame teisės akte įrašyta papildoma nuostata, kad maisto priedai neturi kenkti aplinkai, taip pat, kad jie gali būti vadinami natūraliais tik tuomet, kai 95% medžiagų yra gamtinės kilmės. Maisto priedai neturi kenkti sveikatai, jų naudojimas turi būti technologiškai pagrįstas, neklaidinti vartotojo ir nemaskuoti netinkamos kokybės žaliavos. Taip pat praėjusiais metais pirmą kartą pradėtas reglamentuoti fermentų naudojimas maiste. Juos leidžiama naudoti maiste tik tuomet, kai jų poveikis nesukelia klaidingo įspūdžio apie produkto šviežumą ar natūralumą.

VMVT, vykdydama valstybinę maisto saugos ir kokybės kontrolę, daug dėmesio skiria teisingam maisto priedų naudojimui bei ženklinimui. Maisto priedų naudojimo kontrolė vykdoma gamybos ir prekybos įmonėse, maisto produktų importo metu. VMVT pareigūnai tikrina maisto priedų naudojimą įvairiuose maisto tvarkymo etapuose – atliekami gaminių laboratoriniai tyrimai, tikrinama, kad produktų etiketėse būtų pažymėti visi panaudoti maisto priedai. Tikrinimai atliekami remiantis 2 klausimynais – bendruoju ir specialiuoju. Pagal bendrąjį klausimyną tikrinama, ar įmonėje tinkamai naudojami maisto priedai ir ar vedama jų apskaita (reglamentas (EB) Nr. 852/2004). Pagal specialųjį klausimyną (VMVT kokybės kontrolės programa KT-2-2-13 „Maisto priedų valstybinė kontrolė“) atliekamas detalus patikrinimas, kaip maisto priedai ir jų naudojimas atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz., legalumas, naudojimo paskirtis, dozavimas, produktų, kuriems panaudoti maisto priedai, ženklinimas, tinkamumo vartoti terminas ir t.t.). 2009 metais dėl maisto priedų naudojimo buvo tikrintos gamybos ir prekybos įmonės. Pagal specialųjį maisto priedų klausimyną atlikti 342 tikrinimai, iš jų 9 atvejais nustatyti pažeidimai, kas sudarė 2,6 % . Pagal bendrąjį klausimyną atlikta 7420 tikrinimų, iš jų dėl maisto priedų naudojimo nustatyti 39 pažeidimai, kas sudarė 0,5 %. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai - neatliekama maisto priedų apskaita, maisto priedai sveriami metrologiškai nepatikrintomis svarstyklėmis, pasibaigę maisto priedų tinkamumo vartoti terminai, naudojamų maisto priedų pavadinimai neįrašyti į produktų technologines korteles, neteisingai paženklinti maisto priedai produktų etiketėse. Daugiausia pažeidimų nustatyta dėl maisto priedų E 621 ir E 330 naudojimo, pavieniai pažeidimai - dėl emulsiklių, dažiklių, tešlos kildymo medžiagų apskaitos ir naudojimo. 

2010 metų sausio – vasario mėnesį gamybos ir prekybos įmonėse VMVT atliko 1411 patikrinimą. Tikrinant pagal specialųjį klausimyną, nustatytas 1 pažeidimas (sausainių gamyboje naudoti maisto priedai - antioksidantas E 322 ir emulsiklis E 475, tačiau informacija apie tai nepažymėta sausainių pakuotės etiketėje). Tikrinant pagal bendrąjį klausimyną, 2010 metais nustatyti 3 pažeidimai. Iš jų 2 pažeidimai dėl salotų ir kisieliaus gamyboje panaudotos citrinos rūgšties, kurios apskaita nebuvo atliekama ir 1 pažeidimas dėl vaikų lopšelyje - darželyje gaminto kisieliaus. Jo gamybai naudotas sirupas su saldikliais. Pagal Lietuvos higienos normą HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ kisielius nepriskiriamas nei vienai iš 16 maisto produktų grupių, kurių gamyboje leidžiama naudoti maisto priedus. Sirupų su saldikliais naudojimas lopšelyje darželyje sustabdytas.

Lietuvos maisto produktų gamintojai ir prekybininkai stengiasi įtikti vis įvairesniems pirkėjų skoniams ir poreikiams – gausina produkcijos asortimentą, įsisavina naujas technologijas, taiko modernius pakavimo būdus (pvz. naudojant pakavimo dujas). Gamybos procesų metu pagal atliekamą maisto priedų funkciją plačiai naudojami konservantai, antioksidantai, dažikliai, aromato ir skonio stiprikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, emulsikliai, saldikliai ir kiti maisto priedai. Produktų etiketėse maisto priedai žymimi raide „E“ su triženkliu ar keturženkliu skaičiumi ir nurodymu apie atliekamą funkciją arba maisto priedo pavadinimu ir nurodymu apie atliekamą funkciją (pvz. drėgmę išlaikanti medžiaga E 1520 arba drėgmę išlaikanti medžiaga propan-1,2-diolis, konservantas E 250 arba konservantas natrio nitritas, saldiklis E 420 arba saldiklis sorbitolis, tirštiklis E 462 arba tirštiklis etilceliuliozė ir kt.). Visus leidžiamus vartoti maisto priedus galima rasti Lietuvos higienos normoje HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ (Žin., 2004, 45-1491) 1 priede. Vartotojų skundų dėl maisto priedų VMVT gauna labai retai, lyginant su kitais nusiskundimais, tai sudaro tik apie 0,5 %. 

Remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1333/2008 „Dėl maisto priedų“, maisto priedas suprantamas kaip bet kuri medžiaga, atskirai nevartojama kaip maisto produktas ir nevartojama kaip būdingas maisto produkto ingredientas, nepriklausomai nuo to, ar ji turi maistinę vertę, ir kurios sąmoningas dėjimas į maisto produktą pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją reiškia ar gali reikšti, kad ji arba jos šalutiniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai tampa tų maisto produktų komponentu. Kituose šaltiniuose maisto priedas apibrėžiamas kaip medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas, o sąmoningai dedama į maisto produktus technologiniams tikslams (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, gabenimo ar laikymo) ir tampa maisto produkto sudėtine dalimi. Minėtame reglamente išvardintos maisto produktuose bei maisto fermentuose naudojamų maisto priedų funkcinės grupės:

Saldikliai
Naudojami siekiant suteikti saldų skonį maisto produktams arba medžiagos, naudojamos saldikliuose, skirtuose pasaldinti maistą valgant.
Dažikliai
Suteikia maistui spalvą arba atstato ją, turi natūralių maisto sudedamųjų dalių ir natūralių žaliavų, paprastai nėra vartojami kaip maisto produktai ar pagrindiniai maisto produktų ingredientai. Tai preparatai, gauti iš maisto produktų ir kitų valgomų natūralių gamybos žaliavų fiziškai ir (arba) chemiškai jas ekstrahuojant, kai atrankiniu būdu išgaunami maistinių ar aromatinių sudedamųjų dalių pigmentai.
Konservantai
Prailgina maisto produktų galiojimo terminą ir apsaugo juos nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo ir (arba) kurios apsaugo nuo patogeninių mikroorganizmų dauginimosi.
Antioksidantai
Prailgina maisto produktų galiojimo terminą ir apsaugo juos nuo gedimo, kurį sukelia oksidacija, pavyzdžiui, riebalų gaižumo ir spalvos pakitimų.
Pagalbinės medžiagos
Naudojamos maisto priedams, kvapiosioms medžiagoms, maisto fermentams, maistingosioms medžiagoms ir (arba) kitoms medžiagoms, kurių pridedama į maisto produktus mitybos ar fiziologiniais tikslais, tirpinti, skiesti, skaidyti ar kitaip fiziškai pakeisti, nepakeičiant jų funkcijos (bei nedarant jokio tiesioginio technologinio poveikio), siekiant sudaryti geresnes sąlygas jų paruošimui, taikymui ar naudojimui.
Rūgštys
Padidina maisto produkto rūgštingumą ir (arba) suteikiančios jam rūgštų skonį.
Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos
Keičiančios ar reguliuojančios maisto produktų rūgštingumą ar šarmingumą.
Lipnumą reguliuojančios medžiagos
Sumažina atskirų maisto produktų dalelių tarpusavio sulipimo galimybę.
Medžiagos nuo putojimo
Apsaugo nuo putojimo arba jį sumažina.
Užpildai
didina maisto produkto tūrį, beveik nedidindamos jo energinės vertės.
Emulsikliai
Padeda sudaryti ar išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų (pavyzdžiui, aliejaus ir vandens) pastovų mišinį maisto produkte.
Emulsinimo druskos
Išsklaido sūryje esančius baltymus ir tokiu būdu padedančios vienodai pasiskirstyti riebalams bei kitiems komponentams.
Kietikliai
Išlaiko ar suteikia vaisiams ar daržovėms stangrumą ar trapumą arba sąveikaujančios su stingdikliais, skatinant ir stiprinant tirštėjimą.
Aromato ir skonio stiprikliai
Sustiprina maisto produkto skonį ir (arba) aromatą.
Putojimą sukeliančios medžiagos
Padeda susidaryti vienalytei dispersinei dujinei fazei skystame ar kietame maisto produkte.
Stingdikliai
suteikia maisto produktui gelio savybių.
Glazūros medžiagos (įskaitant užtepus)
Suteikia maisto produkto paviršiui blizgesį arba sudarančios apsauginę plėvelę;
Drėgmę išlaikančios medžiagos
Apsaugo maisto produktą nuo išdžiūvimo sumažėjus drėgmei atmosferoje, arba padedančios vandenyje ištirpinti miltelius.
Modifikuoti krakmolai
Gaunami vieną ar kelis kartus chemiškai paveikus valgomąjį krakmolą, kuris galėjo būti apdorotas fiziškai arba fermentais, taip pat galėjo būti praskiestas rūgštimis ar šarmais arba išbalintas.
Įpakavimo dujos
Dujos, išskyrus orą, įleidžiamos į talpyklą prieš įdedant maisto produktą į talpyklą, dėjimo į ją metu arba jau įdėjus.
Propelentai
Inertinės dujos, išskyrus orą, išstumiančios maisto produktą iš talpyklos.
Tešlos kildymo medžiagos
Medžiagos arba medžiagų deriniai, išlaisvinantys dujas, kildinančias tešlą arba plaktą tešlą.
Izoliuojančios medžiagos
Medžiagos, sudarančios cheminius junginius su metalo jonais.
Stabilizatoriai
Padeda išlaikyti pastovią fizinę ir cheminę maisto produkto būseną; stabilizatoriai apima medžiagas, padedančias išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų vienalytę dispersiją maisto produkte, taip pat medžiagas, stabilizuojančias, išlaikančias ar sustiprinančias maisto produkto esamą spalvą, ir medžiagas, padidinančias maisto rišamąsias savybes, įskaitant baltymų skersinius ryšius, padedančius atskiras maisto dalis apjungti į atskirą naujai pagamintą produktą.
Tirštikliai
Sutirština maisto produktą.
Miltų apdorojimo medžiagos
Medžiagos, išskyrus emulsiklius, dedamos į miltus ar tešlą ir gerinančios miltų ar tešlos kepimo savybes.


Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 53:2003 ,,Leidžiami vartoti maisto priedai“, pateikiamas Lietuvoje (ir Europos Sąjungoje) leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašas. Higienos normoje visi maisto produktai suskirstyti į 16 grupių, pvz. 1 – pieno produktai ir jų pakaitalai, 2 – riebalai ir aliejai ir t. t. Kiekvienai maisto produktų grupei leidžiami naudoti tik tam tikri maisto priedai, griežtai nurodytos didžiausios jų leistinos dozės. Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių sultyse jokie dažikliai neleidžiami, o nektaruose leidžiama visa eilė dažiklių. 

Klaidinga nuomonė, kad priedų yra keletas tūkstančių rūšių. Iš tiesų, naujos maisto priedų grupės sąrašas pradedamas žymėti vis kitu šimtuoju skaičiumi, todėl yra net keturženklis priedo (E1520 – drėgmę išlaikanti medžiaga) žymėjimas. Yra patvirtinta apie 360 maisto priedų rūšių . 

Įtraukiant maisto priedus į sąrašus, visada vadovaujamasi atsargumo principais, atsižvelgiama į visuomeninius, ekonominius, tradicinius, etinius ir aplinkos veiksnius, susijusius su maisto priedų vartojimu. Sprendimai apie maisto priedų saugą priimami įvertinus visas turimas mokslo žinias ir eksperimentinius duomenis. Mokslinė informacija nuolat atnaujinama, nuolat vykdomas maisto priedų saugos pakartotinas vertinimas, kurį atlieka Europos maisto saugos tarnyba (EMST). 

Vykdant maisto priedų kontrolę, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) tiriami įvairūs mėsos, žuvies, pieno produktai, vaisiai, daržovės, gaivinantys gėrimai, padažai ir kiti produktai įvairių konservantų, saldiklių, kitų priedų koncentracijoms nustatyti. NMVRVI visi tyrimai atliekami tik akredituotais metodais. Akredituota 15 metodų maisto priedams atskirose maisto produktų grupėse nustatyti, 10 metodų maisto priedų grynumo kriterijams nustatyti. Taip pat tiriami maisto priedų saugos parametrai (švinas, kadmis, arsenas, gyvsidabris ir kt.). Institute nuolat diegiami nauji tyrimo metodai. Ypatingas dėmesys skiriamas importuotos iš trečiųjų šalių produkcijos ištyrimui.

NMVRVI tiriami įvairūs konservantai – sorbo rūgštis E200, kalio sorbatas E202, benzoinė rūgštis E210, natrio bezoatas E211, sieros dioksidas E220, ortofenilfenolis E231, tiabendazolas E233, natrio nitritas E250, natrio nitratas E251, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis E330, saldikliai sacharinas E954, aspartamas E951, acesulfamas K E 950, ciklamatas E952, kt., aromato ir skonio stipriklis glutamo rūgštis E620, mononatrio glutamatas E621 ir kt.
Analizuojant 2006 - 2009 m maisto priedų laboratorinių tyrimų rezultatus, galima teigti, kad neatitikusių reikalavimų procentas svyruoja nuo 1 iki 1,5. Vykdant valstybinę kontrolę, 2009 m atlikti 135 maisto priedų tyrimai, neatitikusių reikalavimų atvejų nenustatyta (2006 m atlikta 132 tyrimai, 2 atvejai neatitiko reikalavimų, 2007m – 259 tyrimai, 4 neatitiko, 2008 m – 288 tyrimai, 3 neatitiko reikalavimų). 

Atliekant maisto tvarkymo įmonių patikrinimus 2009 metais, nenustatyta, kad naudojami neleistini maisto priedai, ar naudojami didesnės koncentracijos, nei leidžiama. 

Už tinkamą maisto priedų naudojimą gamyboje bei jų žymėjimą produktų etiketėse atsakingi gamintojai. Vienareikšmio atsakymo, kaip suderinti maisto priedų naudą ir riziką nėra, šio atsakymo ieško visų šalių mokslininkai, medikai, mitybos specialistai. 
Gamintojai patys tvirtina gaminamų produktų receptūras. Vartotojai gali pasirinkti kokius produktus pirkti, įvertinę ženklinimo etiketėse nurodytą  sudėtį. Be abejonės, ekologiškas maistas yra sveikiausias. Tačiau produktai, kurių gamyboje maisto priedai panaudoti tinkamai, nekelia grėsmės sveikatai, ilgiau išsilaiko, suteikia jiems norimą spalvą, aromatą, pagerina išvaizdą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat agituoja Lietuvos maisto produktų gamintojus teikti rinkai kuo natūralesnius produktus, kad juose būtų kuo mažiau maisto priedų su „E“ arba  ieškotų galimybių visai jų nenaudoti. 

Lietuvoje (ir Europos Sąjungoje) leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašas

 

Saturday the 24th - Vidfmanto V. Zacharo svetainė.Thanks to Joomla 2.5 templates by FTS